koberčius

koberčius
×koberčius (brus. кoбepeц) sm. bažn. paaukštinimas su kilimu jaunavedžiams sustoti per sutuoktuves: Stosi ant koberčiaus Mrk. Žvakeles sudegė, koberčių užklojo, eina eina vargonykas an vargonų grajytie I192.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”